Įvertinkite

Naujienos

Atgal

Hipochondrija. Pagalbos būdai.

2019-11-25

Hipochondrija yra žmogaus įsitikinimas, kad serga sunkia, nepagydoma arba dar nediagnozuota liga. Minėtą įsitikinimą lydi stiprus nerimas. Hipochondrijos kamuojami žmonės į pirminės sveikatos priežiūros įstaigą paprastai kreipiasi dėl širdies veiklos sutrikimų, dažno šlapinimosi, padidinto prakaitavimo, galvos svaigimo ar skausmo, pilvo skausmų. Šių simptomų fiziologinio pagrindo medikai paprastai neranda, todėl dažnai manoma, kad pacientai fizinius simptomus tiesiog išsigalvoja, tačiau tai neteisingas požiūris, nes nežiūrint to, kad minėti simptomai yra psichologinės kilmės, nuo jų iš tiesų kenčiama. Papratai jie patenka į užburtą ratą, nes kuo labiau neigia psichologines simptomų priežastis, tuo patiria daugiau nerimo, kuris sąlygoja dar gausesnį psichosomatinių simptomų atsiradimą, kas leidžia pasitvirtinti, kad dėl ligos nerimaujama pagrįstai. Taip pat yra pastebėta, kad šiems žmonėms apsilankius gydymo įstaigoje nerimas dar padidėja, taipogi kraujo spaudimas. Šis reiškinys vadinamas „Balto chalato sindromu“. Įdomu tai, kad ne visi hipochondrijos kamuojami žmonės nuolat varsto gydytojų duris, kiti atvirkščiai – vengia bet kokių užuominų apie ligą ir kenčia vieni.

Hipochondrijos priežastys.
Yra keletas požiūrių, žemiau pateikiami populiariausi.

● Psichosomatinio reagavimo išmokstama šeimoje. Tokiose šeimose tėvai paprastai kreipia dėmesį tik į fizinius simptomus, nureikšmina emocijas, neigia psichologines problemas.
● Vaikams ir paaugliams psichosomatinius simptomus gali skatinti padidinti suaugusiųjų reikalavimai, kurių jie negali įvykdyti.
● Aleksitimijos reiškinys. Aleksitimija yra žmogaus nesugebėjimas suvokti, priimti ir žodžiais išreikšti savo jausmus. Neišreikštos emocijos sukuria vidinę įtampą, kuri išsiveržia išorėn simptomais.
● Psichoanalitinis požiūris. Kūno simptomai formuojasi kaip pasąmoninė gynyba nuo paslėptų emocijų arba vidinių konfliktų įsisąmoninimo.

Pagalbos būdai kenčiantiems nuo hipochondrijos
● Labiau pasitikėkite medikais ir jų tyrimo rezultatais. Jei įtariate, kad galite sirgti kokia konkrečia liga, pradžioje pasidarykite gydytojo rekomenduojamus tyrimus, pasitarkite su keliais gydytojais. Jei jūsų nuogąstavimus paneigia keli specialistai, „įjunkite“ protą ne emocijas ir patikėkite jais.
● Konstruktyviai tvarkykitės su stresu: skirkite laiko poilsiui, sportuokite, dažniau juokitės, daugiau laiko leiskite su artimais žmonėmis.
● Išmokite tinkamų emocijų raiškos būdų. Kilus emocijai neslopinkite, nebėkite nuo jos, tiesiog įvardinkite, kokia tai emocija, paanalizuokite, kodėl ji kilo ir išjauskite ją. Išsakant emocijas aplinkiniams naudokite formulę -„Aš jausmas, kai tu veiksmas“ („Aš pykstu, kai tu neprisidedi prie namų ruošos.“, „Man skaudu, kai tu ant manęs rėki.“ ir kt.).
● Stebėkite ir analizuokite save. Paanalizuokite situacijas, kuriose sustiprėja psichosomatiniai simptomai („kas įvyko tuo metu, kai širdis pradėjo permušinėti“), sekite savo emocinę būseną, bandydami susieti fizinius simptomus su emocijomis (pavyzdžiui, suskaudus galvai ieškokite pykčio, įtampos jausmų), išanalizuokite situacijas, kuriose kyla simptomai (galbūt širdis permušinėja, kai pasiliekate vienas, galvą skauda prieš pokalbį su viršininku).
● Kreipkitės į psichikos sveikatos specialistus. Tvarkytis su hipochondrija padeda psichologo, psichoterapeuto, sunkesniais atvejais - psichiatro konsultacijos.

VšĮ Lazdynų poliklinikos Psichikos sveikatos centro specialistai visuomet pasiruošę Jums padėti, kviečiame registruotis telefonu (8 5) 244 4670.

Straipsnį parengė VšĮ Lazdynų poliklinikos medicinos psichologė
Donata Gintalaitė

VšĮ Lazdynų poliklinika
Erfurto g. 15, LT-04220 Vilnius
Tel./faksas (8 5) 244 4912
El. paštas info@lazdynupol.lt

Kviečiame apsilankyti poliklinikos Facebook profilyje





Atnaujinta: 2019-11-25 11:31:12
Apklausos nuoroda
(spauskite čia)
(Apklausą apie polikliniką organizuoja Vilniaus m. savivaldybė. Apklausa atsidarys naujame lange)