Įvertinkite

Naujienos

Rugsėjo 4-tąją minime Pasaulinę seksualinės sveikatos dieną

2019-09-04

2009 m. Pasaulinė seksualinės sveikatos asociacija (The World Association for Sexual Health – WAS) pirmąkart paskelbė Pasaulinę seksualinės sveikatos dieną (PSSD), kuri kasmet minima rugsėjo 4-ąją, o Lietuvoje ši diena minima nuo 2012 metų.

Nors seksualinis gyvenimas daugelio žmonių gyvenime užima svarbią vietą, bet seksualinės sveikatos tema kalbėtis vis dar nelengva. Tačiau kalbėtis reikia, o prisiminti tai, ką žinome, bet gal primiršome, sveikatai nepakenks.

Daugelis žmonių mano, kad seksualinis potraukis dingsta vyresniame amžiuje – tai netiesa, todėl visi pavojai, kurie lydi jaunimą, lydi ir vyresnio amžiaus žmones.

Daugelis žmonių mano, kad jei jie mylisi tik su vienu pastoviu partneriu ar partnere, jie yra saugūs – tai netiesa. Jūs negalite būti garantuoti dėl savo partnerio ištikimybės ir jo/jos ankstesnių partnerių sveikatos.

Taigi, kokie pavojai tyko ir kokios gali būti nesaugaus sekso pasekmės.

Hepatitas B – Hepatito B virusas nustatomas beveik visuose užsikrėtusio žmogaus organizmo skysčiuose. Ypač pavojingas užsikrėtusio žmogaus kraujas ar kiti skysčiai su kraujo priemaiša, sperma, makšties išskyros. VHB kur kas lengviau užsikrėsti nei žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), nes jo infekcinės savybės šimtą kartų didesnės nei ŽIV.

Virusinis hepatitas B plinta:
• Per visų rūšių (vaginalinius, oralinius, analinius) lytinius santykius.
• Per kraują: perpilant kraują ar jo produktus; per užkrėstas adatas, leidžiantis narkotikus į veną, atliekant tatuiruotes, veriant auskarus; naudojantis užsikrėtusio asmens dantų šepetėliu, skutimosi mašinėle, manikiūriniais reikmenimis.
• Iš motinos vaisiui – užsikrėtusi VHB motina gali perduoti virusą nėštumo ir gimdymo metu.
VHB negalima užsikrėsti čiaudint, kosint ar sveikinantis
.

Labiausiai rizikuoja užsikrėsti VHB infekcija asmenys, turintys daug lytinių partnerių; vartojantys švirkščiamuosius narkotikus; medicinos darbuotojai, turintys sąlytį su krauju (laboratorijų personalas, chirurgai, odontologai, akupunktūros specialistai, greitosios medicinos pagalbos medikai); hemofilija sergantys asmenys ir hemodializuojami pacientai.

Sifilis  – lytiškai plintanti infekcija (LPI), kurią sukelia blyškioji treponema (Treponema pallidum), į organizmą patenkanti per gleivines (lyties organų, burnos, tiesiosios žarnos) ar odos smulkius pažeidimus (įtrūkimus) lytinių santykių (vaginalinių, oralinių, analinių) metu, kai infekuoto asmens odos paviršiuje ar gleivinėje yra bėrimų. Bėrimai dažniausiai būna ant išorinių lyties organų, makšties gleivinėje, tiesiojoje žarnoje, išangėje, taip pat gali atsirasti ant lūpų ar burnoje. Nėštumo metu užsikrėtusi sifiliu moteris gali perduoti infekciją savo naujagimiui. Sifilis neplinta per buitinius kontaktus.

Sifilis gali būti perduodamas nėštumo metu kūdikiui. Priklausomai kaip ilgai nėščioji užsikrėtusi, gali įvykti savaiminis persileidimas, priešlaikinis gimdymas, gimti negyvas kūdikis, taip pat kūdikiui gali būti specifinių infekcijos požymių arba jie gali atsirasti vėliau, jei nebus paskiras gydymas. Siekiant apsaugoti naujagimius, Lietuvoje nuo 2007 m. visoms nėščiosioms sudarytos sąlygos nemokamai pasitikrinti dėl sifilio. Nėščiosios tiriamos du kartus: 12 savaitę ir 29-40 nėštumo savaitę. Imamas kraujas iš venos.

Gonorėja – tai lytiškai plintanti infekcija (LPI), kurią sukelia bakterija Neisseria gonorrhoeae, į organizmą patenkanti per gleivines (lyties organų, burnos, tiesiosios žarnos) lytinių santykių (vaginalinių, oralinių, analinių) metu. Užsikrėtusi gonorėja nėščioji gimdymo metu gonokokinę infekciją gali perduoti savo naujagimiui.

Gonorėjos simptomai ir požymiai. Praėjus 2-7 dienoms po užsikrėtimo, vyrams infekcija pasireiškia pūlingomis išskyromis iš šlaplės, deginimo jausmu, skausmu šlapinantis, kartais atsiranda skausmas sėklidėse. Moterims infekcija pasireiškia nežymiais simptomais arba dauguma moterų nejaučia jokių negalavimų. Net jei moterys turi nusiskundimų, jie būna panašūs į šlapimo pūslės ar makšties uždegimą. Dažniausi simptomai moterims – skausmingas šlapinimasis, pagausėjusios ir pakitusios makšties išskyros, kraujavimas tarp mėnesinių. Užsikrėtus gonorėja per analinius santykius, požymiai tiek vyrams, tiek moterims gali pasireikšti išangės niežuliu, šlapiavimu, kraujavimu ar skausmingu tuštinimusi. Gerklėje infekcija pasireiškia skausmu, bet dažniausiai negalavimų nesukelia.

Chlamidijozė  – tai labiausiai paplitusi lytiškai plintanti infekcija (LPI), kurią sukelia bakterija Chlamydia trachomatis. Ši infekcija yra perduodama visų rūšių – vaginalinių, analinių bei oralinių lytinių santykių metu. Chlamidijoze užsikrėtusi motina gimdymo metu gali ją perduoti naujagimiui. Kiekvienas lytiškai aktyvus asmuo gali užsikrėsti chlamidine infekcija ir kuo didesnis lytinių parnerių skaičius, tuo didesnė rizika užsikrėsti. Didžiausią riziką užsikrėsti infekcija turi paauglės ir jaunos moterys dėl nepilnai subrendusio gimdos kaklelio, kuris jautresnis infekcijai.

Chlamidinės infekcijos komplikacijos. Negydoma chlamidiozė progresuoja. Kaip ir pati infekcija, taip ir pažeidimai, kuriuos ji sukelia dažnai būna „tylūs“. Negydoma chlamidiozė moterims išplinta į gimdą ar kiaušintakius, sukeldama mažojo dubens uždegimą (MDU). „Tylioji“ infekcija sukelia ilgalaikius pakitimus kiaušintakiuose (sąaugas), gimdoje ir aplinkiniuose audiniuose. Šiuos pakitimus lydi lėtinis pilvo apačios skausmas, nevaisingumas ir negimdinis nėštumas. Chlamidinė infekcija padidina ŽIV užsikrėtimo riziką. Norint išvengti infekcijos komplikacijų, visoms lytiškai aktyvioms moterims iki 25 metų amžiaus rekomenduojama vieną kartą per metus pasitikrinti dėl chlamidinės infekcijos. Kasmetinė patikra rekomenduojama ir vyresnėms moterims, kurios turi naują vieną ar kelis lytinius partnerius. Visos nėščiosios taip pat turėtų pasitikrinti dėl chlamidijozės. Vyrams kartais chlamidinė infekcija išplinta į sėklidės prielipą, sukeldama skausmą, karščiavimą, nevaisingumą. Retai, tačiau chlamidinė infekcija gali sukelti sąnarių, akių gleivinės bei šlaplės uždegimus. Ši būklė vadinama Reiterio sindromu. Jis dažniau pasireiškia vyrams.

Trichomonozė – dažna lytiškai plintanti infekcija, kurią sukelia pirmuonis Trichomonas vaginalis. Trichomonozės sukėlėjas ilgą laiką gali gyventi organizme nesukeldamas jokio negalavimo. Moterims įvairių simptomų pagausėja menstruacijų metu. Užsikrečiama lytinių santykių metu. Moterys, užsikrėtusios trichomonoze, turi daugiau nusiskundimų nei vyrai, kurie dažnai yra nešiotojai. Po užsikrėtimo praėjus 10 – 20 dienų moterims atsiranda gausių balkšvų išskyrų, gleivinė parausta, niežti, šlapinimasis tampa skausmingas, jaučiamas deginimo pojūtis. Vyrams trichomonozė sukelia mažus pakitimus apyvarpės odoje ir/ar šlapimkanalio viršūnėlėje. Gali atsirasti nemalonių jutimų šlapinantis. Gydoma antibiotikais. Siekiant gydymo efektyvumo, patartina visą gydymo laikotarpį nevartoti alkoholio. Lytiniai partneriai turi būti gydomi kartu, nors ir nejaučia jokių negalavimų. Negydoma trichomonozė gali pažeisti šlaplę, šlapimo pūslę, vyrams – priešinę liauką.

ŽIV – tai žmogaus imunodeficito virusas.  ŽIV sukelia AIDS – įgytą (akvizitinį) imunodeficito sindromą, pasireiškiantį įvairiomis (oportunistinėmis) infekcijomis, navikais ir kitomis ligomis. Žmogaus imunodeficito virusas priklauso retrovirusų grupei, vadinamai lentivirusais (lot. lenti – „lėtas“), nes jie vystosi lėtai. Paprastai prabėga ne vieneri metai, kol pasireiškia ŽIV infekcijos simptomai. ŽIV atakuoja žmogaus imuninę sistemą, t. y. sistemą, kurios paskirtis – apsaugoti žmogų nuo infekcijų.

ŽIV plitimo būdai:
1
. Lytinių santykių metu. ŽIV gali plisti per visų rūšių lytinius santykius: heteroseksualius ar homoseksualius, oralinius ir analinius, jeigu vienas iš partnerių yra užsikrėtęs.
2. Per kraują (parenterinis): dalijantis užkrėstais švirkštais ar adatomis (pvz., vartojant narkotikus), perpilant kraują, atliekant invazines procedūras nesteriliais įrankiais.
3. ŽIV užsikrėtusi motina gali užkrėsti savo vaiką (perinatalinis, vertikalus ŽIV perdavimo būdas) nėštumo, gimdymo metu arba žindant. ŽIV neužsikrečiama naudojantis tuo pačiu tualetu, baseinu, indais ar per vabzdžių (pvz., uodų, erkių) įkandimus. ŽIV neperduodamas per kasdienius kontaktus, pvz., rankos paspaudimą sveikinantis ar apsikabinant.

Žmogaus papilomos virusas, arba genitalinės karpos (ŽPV) – virusinė, dažniausiai, lėtinė liga, kai šios infekcijos sukėlėjas išlieka latentinėje fazėjė, tačiau veikiant rizikos veiksniams gali sukelti kliniškai įvairius odos, viršutinių kvėpavimo takų, lytinių organų sistemos gleivinių pažeidimus ar galimi ikivėžiniai ar vėžiniai susirgimai.

ŽPV infekcijos šaltinis ir rezervuaras yra užsikrėtęs ŽPV žmogus. ŽPV infekcija gali užsikrėsti tiek vyrai, tiek moterys.
 
ŽPV plinta. ŽPV plinta tiek per heteroseksualius, tiek per homoseksualius santykius.

ŽPV galima užsikrėsti visų rūšių ne tik lytinių santykių metu, bet ir bet kokio kontakto su užsikrėtusio žmogaus lyties organais metu.
Infekuota ŽPV motina virusą gali perduoti vaikui gimdymo metu.
Kontaktiniu būdu per odą bei gleivinių mikrotraumas.

Daugumai ŽPV užsikrėtusių žmonių nėra jokių simptomų ir jie niekuo nesiskundžia. Maždaug apie 90 proc. ŽPV infekcijos atvejų per pora metų praeina savaime be jokio gydymo. Tais atvejais, kai ŽPV infekcija pasilieka organizme, neretai ji sukelia lėtinį uždegimą ar įvairias sveikatos problemas, kurios priklauso nuo ŽPV tipo. Ilgainiui ŽPV organizme gali sukelti audinių supiktybėjimą ir vėžį. Sveikatos problemos, kurias sukelia skirtingi ŽPV tipai – tai odos ir genitalijų karpos (makšties, varpos, išangės, tarpvietės ir kt.); gerklės, gerklų papilomatozė; makšties, varpos, išangės vėžys; gimdos kaklelio vėžys; tonzilių, liežuvio ir kt. vėžys.

Herpesvirusinė infekcija – lytinių organų herpesvirusinę infekciją, arba kitaip žinomą pūslelinę, sukelia 1 tipo ir 2 tipo Herpes simplex virusai.
Herpesvirusinės infekcijos simptomai ir požymiai. Viruso patekimo vietoje po 2-7 dienų ant paraudusios odos ir (ar) gleivinės atsiranda grupinės skausmingos pūslelės, niežėjimas, deginimas. Jeigu pūslelės (bėrimai) atsiranda lytinių organų srityje, gali būti skausmingas šlapinimasis, padidėti kirkšnių limfmazgiai bei atsirasti bendrų negalavimo simptomų (pakyla temperatūra, atsiranda bendras silpnumas, raumenų, galvos skausmai). Iš pradžių infekcija dėl savo požymių pastebima, vėliau, po 2 ar 3 savaičių, požymiai išnyksta. HSV infekcija gali kartotis, nes užsikrėtus herpeso virusu, jis išlieka organizme visą gyvenimą.

Kandidamikozė – lytinių organų uždegimas, dažniausiai užsikrečiama lytinių santykių metu. Buitiniu keliu, ypač laikantis higienos reikalavimų, LPI neužsikrečiama.
Pagrindiniai simptomai yra:
•   atsiranda baltų, primenančių varškę išskyrų;
•   moterims parausta įeiga į makštį, makštis;
•   gali atsirasti smulkių bėrimų, niežėjimas, perštėjimas;
•   padažnėja šlapinimasis;
•   vyrams gali išberti lytinius organus, niežėti, atsmaukus apyvarpę stebimos varškę primenančios išskyros.

Diagnozuojant mėginiai imami iš makšties, šlapimkanalio, apyvarpės ar ryklės, jie tiriami mikroskopu arba gali būti taikomi molekuliniai tyrimai.

Kandidozė gydoma nesunkiai, tačiau gali dažnai kartotis. Gydant vartojami įvairūs tepalai, žvakutės, tabletės. Gydomi ir lytiniai partneriai.

Patikimiausias būdas išvengti lytiškai plintančių infekcijų ir jų komplikacijų – tai susilaikyti nuo atsitiktinių ir nesaugių lytinių santykių ar turėti ilgalaikius abipusiai monogaminius lytinius santykius su asmeniu, kuris žino, kad nėra infekuotas. Riziką užsikrėsti lytiškai plintančiomis infekcijomis sumažina, bet neapsaugo 100 proc. prezervatyvų naudojimas lytinių santykių metu.

Informacinis šaltinis
Ulac.lt

VšĮ Lazdynų poliklinika
Erfurto g. 15, LT-04220 Vilnius
Tel./faksas (8 5) 244 4912
El. paštas info@lazdynupol.lt

Kviečiame apsilankyti poliklinikos Facebook profilyje





Atnaujinta: 2019-09-04 12:49:13
Apklausos nuoroda
(spauskite čia)
(Apklausą apie polikliniką organizuoja Vilniaus m. savivaldybė. Apklausa atsidarys naujame lange)