Įvertinkite

Naujienos

Atgal

Nerimas. Kada verta suklusti?

2018-03-29

Nerimas yra natūrali, tačiau sunki ir nemaloni emocija, reikalaujanti daug  organizmo resursų. Nerimą paprastai jaučiame streso metu. Įdomu tai, kad nedidelis nerimo lygis žmogui yra naudingas – pagerina dėmesio koncentraciją, atmintį, mąstymą, ir tai lemia efektyvesnį problemų sprendimą. Nerimas dažnai painiojamas su baime, esminis skirtumas nuo šios emocijos – nerimo atveju žmogui nėra realios grėsmės, ji tik spėjama, laukiama.
Dėl ko kyla nerimas?
Nerimas visada yra pokyčių palydovas. Paprastai žmogų apima nerimas esant neapibrėžtoms, neaiškioms situacijoms, pavyzdžiui, naujoje darbo vietoje, kol vyksta adaptacijos procesas, neramu gali būti nuo kelių savaičių iki mėnesio. Nerimą paprastai išgyvename susiruošę į kokią nors tolimą šalį. Kartais, nusprendę atostogauti toli nuo Lietuvos, dėl šios emocijos net gailimės. Materialinio saugumo netekimas taip pat kels didelį nerimą. Nerimą kelia ir vidiniai konfliktai, kai tuo pačiu metu žmogus ir nori kažką daryti, ir nenori.
Norint suvaldyti tokio pobūdžio nerimą, reikia išsiaiškinti priežastis, keisti požiūrį į neraminančią situaciją (paklausti savęs, kas blogiausia gali atsitikti konkrečioje situacijoje), kalbėtis apie tai su artimais žmonėmis, sportuoti, užsiimti atpalaiduojančia veikla (kvėpavimo pratimai, relaksacija), aktyviai spręsti nerimą sukėlusias problemas.
Būna atvejų, kai nerimas užsitęsia, žmogui sukelia didelę kančią, o įprasti pagalbos būdai nebepadeda.
Kada dėl nerimo verta pasikonsultuoti su psichikos sveikatos specialistais?
  • Kai nerimaujate per dažnai ir per ilgai. Kai nerimaujate didžiąją dalį savaitės, ir tai jau trunka 6 mėnesius. Kai nerimas trukdo normaliai jaustis, ir kai pastebite, kad dėl tokios būsenos fiziškai pavargstate.
  • Kai sutrinka miegas. Natūralu, kad po konflikto su darbdaviu arba prieš jums svarbų darbo pokalbį sunkiai užmiegate, prastai miegate, per anksti atsikeliate arba visai neužmiegate, tačiau kai nemiga kartojasi, o jūs nakties metu vis išgyvenate dėl kasdienių problemų, mintyse kurdami baisius scenarijus, verta atkreipti dėmesį.
  • Kai jaučiate neadekvačias baimes, ir tai trukdo mėgautis gyvenimu. Natūralu yra bijoti, pavyzdžiui, pavojingų gyvūnų, skristi lėktuvu, kopti į aukštą kalną, tačiau jei dėl gyvačių baimės su draugais neinate į žygį arba dėl skrydžio lėktuvu baimės atsisakote atostogų svajonių šalyje, tada reiktų susirūpinti.
  • Kai jaučiatės labai įsitempęs. Kai jaučiate, kad visi kūno raumenys yra įsitempę, ir įprastiniai atpalaidavimo būdai, pavyzdžiui, sportas, nelabai padeda.
  • Kai nuolat patiriate virškinimo problemų. Nerimas gali pasireikšti ir per kūno pojūčius, dažnai ši emocija yra linkusi „įsitaisyti“ žmogaus virškinimo sistemoje. Jei nuolat skundžiatės skrandžio skausmais, pilvo pūtimu, vidurių užkietėjimu, viduriavimu, pykinimu ar vėmimu, neatmeskite galimybės, kad šių sunkumų priežastis gali būti per didelis nerimas.
  • Kai kamuoja per stipri scenos baimė. Natūralu yra bijoti kalbėti prieš žmonių minią, bet jei dėl šios baimės negalite apskritai to daryti arba įprastos viešo kalbėjimo treniruotės nepadeda įveikti šios problemos, vertėtų susirūpinti.
  • Jeigu stipriai nerimaujate būdamas mažoje grupelėje žmonių, valgydamas prie kitų arba atlikdamas įprastines veiklas, pavyzdžiui, apsipirkimą.
  • Jeigu jus ištinka panikos atakos. Jei kartas nuo karto patiriate siaubingą būseną, kurios metu jaučiate stiprų nerimą, bejėgiškumą, lydimus tokių fizinių simptomų, kaip kvėpavimo sutrikimai, širdies permušimai, rankų drebėjimas, intensyvus prakaitavimas, silpnumas, galvos svaigimas, krūtinės skausmas, pilvo skausmas, šalčio ar karščio pojūtis, o gydytojai jokių fiziologinių sutrikimų jūsų kūne neaptinka.
  • Jei esate perfekcionistas. Jeigu viską norite atlikti tobulai, jei pernelyg nerimaujate dėl klaidų, visuomenės standartų nesilaikymo, didelė tikimybė, kad jus kamuoja nerimo sutrikimai.
  • Jeigu jus vargina įkyrios mintys ir elgesys. Jeigu jūs nuolat įkyriai sau kartojate, kad viskas bus gerai, arba plaunate rankas po kiekvieno pasisveikinimo, jeigu tampate priklausomas nuo įvairių ritualų, pavyzdžiui, į lauką einate tik antrą valandą dienos ir įsiuntate, jei tuo metu pas jus netikėtai užėjo draugas.
  • Jeigu jūs nuolat abejojate savimi. Jei nuolat abejojate savo sugebėjimais („Kažin, ar šį kartą susitvarkysiu su darbo užduotimi?“), savo lytine tapatybe („Kas, jei aš iš tikrųjų esu homoseksualus?“), jausmais artimiesiems („Kas, jei aš savo vyro nemyliu taip, kaip jis manęs?“).
Straipsnį parengė
VšĮ Lazdynų poliklinikos Psichikos sveikatos centro
medicinos psichologė Donata Gintalaitė
VšĮ Lazdynų poliklinika
Erfurto g. 15, LT-04220 Vilnius
Tel./faksas (8 5) 244 4912
El. paštas info@lazdynupol.lt

Kviečiame apsilankyti poliklinikos Facebook profilyje




Atnaujinta: 2018-05-03 10:10:01

Įvertinkite mūsų teikiamas paslaugas